Pirmieji teigiami ženklai būsto rinkoje, tačiau spartesnio atsigavimo gali tekti palaukti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gegužės mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,7% (2024 metų balandį metinis augimas siekė 2,8%).
2024 metų gegužės mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,5%, 1,0% ir 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.689 (+8 Eur/m²), 1.120 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.100 Eur (+13 Eur/m²). Vilniuje gegužės mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.603 Eur (-2 Eur/m²). Kaune butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1.766 Eur.
Per metus (2024 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2023 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 5,2%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 4,1%.
„Galima sakyti, kad Lietuvos būsto rinka jau pasiekė savo žemiausią aktyvumo tašką per pastaruosius kelerius metus. Šių metų gegužės mėnesį, t. y. net po 26 mėnesių pertraukos, užfiksuotas teigiamas metinis aktyvumo pokytis, kuomet butų Lietuvoje jau buvo įsigyta daugiau nei prieš metus. Žinoma, metinis aktyvumo ūgtelėjimas nėra didelis (1,2%), tačiau tai jau pirmasis stabilizavusios būsto rinkos ženklas. Bet sandorių skaičius vis dar išlieka žemiausiame savo taške nuo 2015 metų ir šiuo metu tiek būsto pardavėjai, tiek ir pirkėjai didesnio optimizmo dar nerodo.
Nepaisant išliekančio vangumo būsto rinkoje, pardavėjai vis tiek sugeba savo būstą parduoti šiek tiek aukštesnėmis kainomis nei anksčiau. Tiesiog jie turi susitaikyti su pastebimai ilgesniu būsto pardavimo laikotarpiu, kadangi rinkoje ir toliau jaučiamas tvirtai apsisprendusių pirkėjų trūkumas. O žvelgiant į pastarųjų dvejų metų situaciją šalies būsto rinkoje, galima teigti, kad būsto pardavėjų kantrybė pasiteisino ir didžioji dalis pirkėjų mažesnių kainų taip ir nesulaukė.
Kaip ir tikėtasi, šių metų birželio mėnesį Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą po ilgos pertraukos sumažino pagrindines palūkanų normas. Tai vienas iš laukiamiausių sprendimų nekilnojamojo turto rinkos dalyviams, kurie pastaruosius dvejus metus gyveno besitraukiančios rinkos aplinkoje ir laukė šią situaciją pakeisti galinčio veiksnio. Pats ECB sprendimas sumažinti palūkanų normas yra teigiamas signalas būsto rinkos dalyviams (tiek pardavėjams, tiek pirkėjams), tačiau pasikeitusių palūkanų dydis dar nereiškia, kad nuo šio momento fiksuosime į rinką sparčiai sugrįžtančius pirkėjus ar augančias investicijas į naujo būsto plėtrą. Paskolų turėtojams ar planuojantiems skolintis paskolų aptarnavimo našta pradėjo mažėti jau nuo 2023 metų pabaigos, kuomet galėjome stebėti palaipsniui mažėjantį EURIBOR rodiklį. Akivaizdu, kad tas buvęs pirmasis palūkanų sumažėjimas būsto pirkėjų apsisprendimui didesnės įtakos dar nepadarė ir jie laukia didesnės paskatos – arba patrauklesnių būsto kainų, arba apčiuopiamesnio palūkanų sumažėjimo.
Rinkos dalyviai nededa daug vilčių, kad ECB dar kartą sumažins palūkanų normas šių metų liepos mėnesį ir užsimena apie retesnį palūkanų mažinimo tempą. Todėl galima prognozuoti, kad būsto rinkos atsigavimas taip pat užsitęs ir bent jau šių metų vasaros laikotarpis būsto rinkoje nepasižymės didesniais būsto kainų ar rinkos aktyvumo pokyčiais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Populiariausių butų pardavimo kainų skirtumas didmiesčiuose – iki dviejų kartų
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6% (2024 metų spalį metinis augimas siekė 3,4%). 2024 metų lapkričio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 0,1% ir 0,2%,o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.632 Eur (+10 Eur/m²), 1.807 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.717 Eur (+4 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose ir Panevėžyje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.140 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.119 Eur (-1 Eur/m²). Per metus (2024 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2023 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,6%, Kaune – 4,7%, Klaipėdoje – 5,5%, Šiauliuose – 3,1% ir Panevėžyje – 4,3%. „Butų kainų lygiui palengva ir panašiu tempu kopiant aukštyn visuose šalies didmiesčiuose, matome, kad ilgesniame laikotarpyje kainų skirtumas tarp didmiesčių iš esmės nekinta. Tipinio būsto kainos tarp šalies sostinės ir likusių didmiesčių gali skirtis iki dviejų kartų. Pavyzdžiui, 2024 metų lapkričio mėnesį pirkėjai už senos statybos dviejų kambarių butą populiariausiuose Vilniaus mikrorajonuose vidutiniškai mokėjo 103.000 eurų. Pirkėjų už…
Kaip parengti ir ko nepamiršti sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį?
Įprastuose būsto pardavimo sandoriuose egzistuoja du nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo etapai: kuomet pasirašoma preliminarioji sutartis ir vėliau pagrindinė (notarinė). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę (notarinę) – sutartį. Preliminariosios sutarties pagrindu turtas nėra perleidžiamas ir tai dar nėra pirkimo-pardavimo sandoris – tačiau šia sutartimi šalys susitaria sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola. Kai objektas pilnai baigiamas statyti ar kai pirkėjas turi banko kredito sutartį, pasirašoma notarinė sutartis. Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų. Dalinamės „Ober-Haus“ parengta atmintine, ko nepamiršti ir ką būtina įtraukti į preliminariąją sutartį. 1. Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo…
Būsto rinkoje nuotaikos geresnės, bet kainų tendencijų tai nekeičia
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų spalio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,4% (2024 metų rugsėjį metinis augimas siekė 3,0%). 2024 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,5%, 0,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.622 Eur (+5 Eur/m²), 1.805 Eur (+10 Eur/m²), 1.713 Eur (+5 Eur/m²), 1.142 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.120 Eur (+2 Eur/m²). Per metus (2024 metų spalio mėnesį, palyginti su 2023 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,2%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 5,8%, Šiauliuose – 3,5% ir Panevėžyje – 4,3%. „Pastaruosius dvejus metus butų pardavimo kainų tendencijos iš esmės išlieka nepakitusios – bendras kainų lygis po truputį auga ir toliau. Matome, kad daugiau nei dvejus metus tęsęsis būsto rinkos aktyvumo mažėjimas kainų lygio nesumažino, o lėmė pastebimai išaugusį būsto pardavimo laikotarpį ir kainų augimo tempo sulėtėjimą. Didžioji dalis būsto pardavėjų prisitaikė prie pasikeitusios situacijos rinkoje – kantriai laukė pirkėjų arba apskritai nutraukė pardavimo procesą, ir tik nedidelė dalis pardavėjų, ypač norinčių…
Visos naujienos