Nepaisant mažėjančio būsto rinkos aktyvumo, kainų lūkesčiai neprastėja
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,2% (2023 metų spalį metinis augimas siekė 1,1%).
2023 metų lapkričio mėnesį Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,5% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.726 (+4 Eur/m²), 1.627 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.106 Eur (+3 Eur/m²). Tuo tarpu Panevėžyje lapkričio mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.073 Eur (-1 Eur/m²). Vilniuje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.564 Eur.
Per metus (2023 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2022 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,9%, Klaipėdoje – 1,3%, Šiauliuose – 2,9% ir Panevėžyje – 1,5%.
„Skirtingai nuo būsto rinkos aktyvumo, kuris šių metų lapkritį patyrė dar vieną nuopuolį, gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų raidos išlieka pakankamai optimistiški. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2023 metų spalio mėnesiu, Lietuvoje įsigyta beveik 16% mažiau butų ir 24% mažiau namų. Aktyvumo prasme tai buvo vienas prasčiausių mėnesių šiais metais. Tuo tarpu 2023 metų antrojoje pusėje Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos duomenimis, 39% apklaustųjų manė, kad būsto kainos per artimiausius 6 arba 12 mėnesių padidės, ir tik 21%, kad sumažės. Likę 40% teigė, kad kainos nesikeis arba neturėjo nuomonės. Palyginus su 2022 metų analogiškos apklausos rezultatais (23% – padidės, 4% – sumažės, 73% – nepasikeis), matosi, kad šiais metais nėra dominuojančios nuomonės dėl būsto rinkos raidos perspektyvų. Todėl galima daryti išvadą, kad net ir pastebimai sulėtėjus būsto rinkos apsukoms, didžioji dalis šalies gyventojų vis tiek išlieka ramūs ir nepriima skubotų sprendimų tiek dėl būsto įsigijimo, tiek dėl jo pardavimo. Būtent tai ir rodo šiais metais fiksuojami butų kainų pokyčiai, kurie metų eigoje suformavo stabilių būsto kainų kreivę“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Baltijos šalių NT rinkos patiria įvairaus lygio sunkumus, bet tuo pačiu ir atveria galimybes aktyviausiems
2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Akivaizdu, kad tiek būsto pirkėjų, tiek verslo, tiek ir investuotojų nuotaikos pastebimai subjuro ir pasitikėjimas visa Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar labiau sumenko, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje. Nors bendros nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuotaikos visose šalyse yra panašios, tačiau globalių veiksnių (Ukrainos-Rusijos karas, aukštas infliacijos lygis, šoktelėjusi palūkanų norma) bendras poveikis šiek tiek skiriasi. „Kadangi Latvijos ir jos sostinės nekilnojamojo turto rinka pastarąjį penkmetį nepasižymėjo itin sparčiu augimu, tad dabartinių iššūkių poveikis nėra toks apčiuopiamas kaip kitose šalyse“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus…
Pirmieji teigiami ženklai būsto rinkoje, tačiau spartesnio atsigavimo gali tekti palaukti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gegužės mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,7% (2024 metų balandį metinis augimas siekė 2,8%). 2024 metų gegužės mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,5%, 1,0% ir 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.689 (+8 Eur/m²), 1.120 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.100 Eur (+13 Eur/m²). Vilniuje gegužės mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.603 Eur (-2 Eur/m²). Kaune butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1.766 Eur. Per metus (2024 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2023 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 5,2%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 4,1%. „Galima sakyti, kad Lietuvos būsto rinka jau pasiekė savo žemiausią aktyvumo tašką per pastaruosius kelerius metus. Šių metų gegužės mėnesį, t. y. net po 26 mėnesių pertraukos, užfiksuotas teigiamas metinis aktyvumo pokytis, kuomet butų Lietuvoje jau buvo įsigyta daugiau nei prieš metus. Žinoma, metinis aktyvumo ūgtelėjimas nėra didelis (1,2%), tačiau tai jau…
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Visos naujienos