Kovą butų kainos iš esmės išliko stabilios, mažėjo metinis augimas
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,1% (2020 metų vasarį metinis augimas sudarė 7,6%).
2020 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Vilniuje ir Kaune kovo mėnesį užfiksuotas vienodas kainų augimas – 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.638 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.167 Eur (+2 Eur/m²). Šiauliuose užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 752 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje butų kainos smuktelėjo vienodu tempu – 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.140 Eur ir 736 Eur.
Per metus (2020 metų kovo mėnesį, palyginti su 2019 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,0%, Kaune – 7,3%, Klaipėdoje – 5,1%, Šiauliuose – 10,0% ir Panevėžyje – 11,1%.
„Šių metų kovo mėnuo buvo išskirtinis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, kadangi mėnesio viduryje paskelbus karantiną visa nekilnojamojo turto rinka buvo tiesiog sustabdyta. Geriausiai tai iliustruoja sudarytų butų sandorių skaičius 2020 metų kovo mėnesį, kuris, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 26%: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai fiksuojamas 19%, 29%, 39%, 23% ir 26% sumažėjimas. Ženklus būsto rinkos aktyvumo sumažėjimas didžiąja dalimi buvo nulemtas dėl pirmąją karantino savaitę sustabdytos ir antrąją savaitę dar ne pilnu pajėgumu vykdytos notarų veiklos“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Tuo tarpu tiek būsto pardavėjai, tiek pirkėjai antrąją šių metų kovo mėnesio pusę gyveno laukimo nuotaikomis. Pasak R. Reginio, dėl neapibrėžtos bendros situacijos dalis būsto pardavėjų nesiėmė jokių veiksmų arba nutraukė savo būsto pardavimo procesą, o potencialūs pirkėjai dėl karantino apribojimų negali pilnavertiškai apžiūrėti turto ir vykdyti kitų įsigijimo procesų. Todėl kovo mėnesį šalies didmiesčiuose fiksavome itin nedidelius teigiamus ir neigiamus butų pardavimo kainų pokyčius, kurie lėmė simbolinį bendrą kainų lygio augimą. „Ober-Haus“ duomenimis, 2020 metų kovo mėnesio indekso reikšmės augimas sudarė tik 0,1% ir tai buvo mažiausias kainų augimas per pastaruosius 24 mėnesius.
„Nors esminių butų pardavimo pokyčių dar nefiksuojame, tačiau bendros nuotaikos rinkoje prastėja“, – pastebi „Ober-Haus“ atstovas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metų kovo mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje sumažėjo 4 procentiniais punktais iki 0. Pastarąjį kartą žemesnis vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo užfiksuota 2018 metų gruodžio mėnesį ir tuomet sudarė minus 1. Didžiausios įtakos 2020 metų kovo rodiklio mažėjimui turėjo pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Šių metų kovo pabaigoje SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad sparčiai išaugo būsto kainų mažėjimą prognozuojančių dalis. Jeigu 2019 metų gruodį prognozuojančių, kad būstas pigs buvo tik 9%, tai šių metų kovą taip manančių dalis išaugo iki 40%.
„Akivaizdu, kad artimiausiais mėnesiais būsto rinkoje galime tikėtis didelio neapibrėžtumo. Pratęstas karantino laikotarpis gali sumažinti bendrą rinkos aktyvumą iki seniai neregėtų žemumų, kadangi esant karantinui didžioji dalis pirkėjų ir pardavėjų tiesiog negali arba nenori vykdyti aktyvaus nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo proceso. O smarkiai susitraukęs rinkos aktyvumas reiškia ir patikimų duomenų trūkumą, kuris dar labiau didins visos nekilnojamojo turto rinkos neapibrėžtumą bei skatins įvairias subjektyvias prognozes. Todėl aiškiau matyti, kaip būsto rinkos dalyviai sureagavo į pasaulį ir Lietuvą užklupusią viruso pandemiją, geriausiu atveju galėsime tik gegužės ar birželio mėnesiais – kuomet tikėtina baigsis karantino laikotarpis“, – teigia R. Reginis.
Pilna apžvalga su grafikais (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. kovo mėn.
Naujienos

Itin stipriai atrodančios būsto rinkos atsigavimas gali sulėtėti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,3% (2025 metų vasarį metinis augimas siekė 4,1%). 2025 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.680 Eur (+10 Eur/m²), 1.846 Eur (+24 Eur/m²), 1.172 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.149 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.752 Eur (-2 Eur/m²). Per metus (2025 metų kovo mėnesį, palyginti su 2024 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,3%, Kaune – 5,6%, Klaipėdoje – 5,4%, Šiauliuose – 6,5% ir Panevėžyje – 6,4%. „2025 metų pradžioje šalies būsto rinka rodo įspūdingus rezultatus. Po itin spartaus būsto sandorių augimo šių metų sausio ir vasario mėnesiais sandorių skaičiaus augimas tęsėsi ir kovo mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų kovą šalyje namų įsigyta 19% daugiau, o butų – 20% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. O pavyzdžiui, šalies sostinėje šių metų sausis, vasaris…

Būsto rinka atsibudo, tačiau spartesnio kainų augimo dar nematyti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1% (2025 metų sausį metinis augimas siekė 4,0%). 2025 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,1%, 0,8%, 0,8% ir 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.670 Eur (+7 Eur/m²), 1.822 Eur (+2 Eur/m²), 1.754 Eur (+13 Eur/m²), 1.168 Eur (+10 Eur/m²) ir 1.147 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2025 metų vasario mėnesį, palyginti su 2024 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,2%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 6,6% ir Panevėžyje – 6,7%. „Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metų pradžioje fiksuojamas spartus metinis būsto sandorių skaičiaus augimas. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų sausį šalyje įsigyta 40%, o šių metų vasarį – 39% daugiau butų nei tą patį mėnesį 2024 metais. Tik reikia atsiminti, kad 2024 metų pirmąjį pusmetį būsto rinkos aktyvumas dar buvo mažėjimo stadijoje ir įsigyto būsto skaičius tuo metu buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas, todėl žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam…

2024 metais Lietuvos investicinių sandorių rinka susitraukė 43%
2024 metais vyravusias bendras nuotaikas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje gan tiksliai apibūdina investicinių sandorių apimtys, kurios nukrito į 2014 metų lygį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 230 mln. eurų. Metinės investicijų apimtys yra net 43% mažesnės, palyginti su 2023 ar 2022 metais, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „2024 metais Lietuvoje buvo fiksuojami tik smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, o didesnės apimties įsigijimų nebuvo sudaryta. Pirmą kartą po ilgo laikotarpio didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iki 10 mln. eurų vertės sandoriai sudarė 40% visų investicijų Lietuvoje, o 10–30 mln. eurų vertės sandoriai – likusią dalį (60%). Daugiausiai investicijų sulaukė prekybinės paskirties objektai, o didžiausias investuotojų dėmesys – maisto prekių parduotuvėms Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 134 mln. eurų arba 58% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. 2024 metais šis segmentas pasižymėjo ne tik stambiausiais įsigijimais, bet ir didžiausiu sandorių skaičiumi. Pavyzdžiui, Estijos bendrovės „Eften Capital“ valdomas fondas Vilniaus šiaurinėje dalyje (šalia Molėtų pl.) įsigijo…