Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%).
2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²), 1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur.
Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%.
„Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo net 49%. Per tą patį laikotarpį leistų statyti būstų skaičius daugiabučiuose susitraukė 51%. Tai rodo, kad investuotojai nesitiki staigaus būsto rinkos atsigavimo ir koreguoja naujo būsto plėtros planus (statybų pradžia nukeliama neapibrėžtam laikotarpiui, mažėja išduodamų statybos leidimų skaičius ir pan.).
Žemas realizacijos apimčių aktyvumas pirminėje rinkoje bei išaugęs neparduoto būsto skaičius jau pastatytuose projektuose, pastebimai sumažino plėtotojų pasitikėjimą šalies būsto rinka. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-spalio laikotarpiu užfiksuotos naujų butų realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 13% mažesnės, Kaune – 30% mažesnės, o Klaipėdoje – 27% mažesnės. Plėtotojai matydami, kad šiuo metu pirkėją sunku privilioti net ir pasiūlius nedidelę nuolaidą, nebeskuba rinkai pateikti naujų būstų. Tikėtina, kad reikšmingai mažėjanti pasiūla gali padėti plėtotojams iš esmės išlaikyti esamą būsto kainų lygį rinkoje.
„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per šių metų devynis mėnesius buvo pradėtos virš 1.500 naujų butų statybos arba jų pardavimai ir tai yra ketvirtadaliu mažiau nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. O pavyzdžiui, itin aukštu rinkos aktyvumu pasižymėjusiais 2021 metais per tą patį laikotarpį rinkai buvo pasiūlyta daugiau nei 4.600 butų. Vadinasi per dvejus metus plėtotojų ketinimai investuoti į naujų butų statybas susitraukė net tris kartus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Populiariausių butų pardavimo kainų skirtumas didmiesčiuose – iki dviejų kartų
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6% (2024 metų spalį metinis augimas siekė 3,4%). 2024 metų lapkričio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 0,1% ir 0,2%,o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.632 Eur (+10 Eur/m²), 1.807 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.717 Eur (+4 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose ir Panevėžyje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.140 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.119 Eur (-1 Eur/m²). Per metus (2024 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2023 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,6%, Kaune – 4,7%, Klaipėdoje – 5,5%, Šiauliuose – 3,1% ir Panevėžyje – 4,3%. „Butų kainų lygiui palengva ir panašiu tempu kopiant aukštyn visuose šalies didmiesčiuose, matome, kad ilgesniame laikotarpyje kainų skirtumas tarp didmiesčių iš esmės nekinta. Tipinio būsto kainos tarp šalies sostinės ir likusių didmiesčių gali skirtis iki dviejų kartų. Pavyzdžiui, 2024 metų lapkričio mėnesį pirkėjai už senos statybos dviejų kambarių butą populiariausiuose Vilniaus mikrorajonuose vidutiniškai mokėjo 103.000 eurų. Pirkėjų už…
Kaip parengti ir ko nepamiršti sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį?
Įprastuose būsto pardavimo sandoriuose egzistuoja du nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo etapai: kuomet pasirašoma preliminarioji sutartis ir vėliau pagrindinė (notarinė). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę (notarinę) – sutartį. Preliminariosios sutarties pagrindu turtas nėra perleidžiamas ir tai dar nėra pirkimo-pardavimo sandoris – tačiau šia sutartimi šalys susitaria sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola. Kai objektas pilnai baigiamas statyti ar kai pirkėjas turi banko kredito sutartį, pasirašoma notarinė sutartis. Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų. Dalinamės „Ober-Haus“ parengta atmintine, ko nepamiršti ir ką būtina įtraukti į preliminariąją sutartį. 1. Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo…
Būsto rinkoje nuotaikos geresnės, bet kainų tendencijų tai nekeičia
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų spalio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,4% (2024 metų rugsėjį metinis augimas siekė 3,0%). 2024 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,5%, 0,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.622 Eur (+5 Eur/m²), 1.805 Eur (+10 Eur/m²), 1.713 Eur (+5 Eur/m²), 1.142 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.120 Eur (+2 Eur/m²). Per metus (2024 metų spalio mėnesį, palyginti su 2023 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,2%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 5,8%, Šiauliuose – 3,5% ir Panevėžyje – 4,3%. „Pastaruosius dvejus metus butų pardavimo kainų tendencijos iš esmės išlieka nepakitusios – bendras kainų lygis po truputį auga ir toliau. Matome, kad daugiau nei dvejus metus tęsęsis būsto rinkos aktyvumo mažėjimas kainų lygio nesumažino, o lėmė pastebimai išaugusį būsto pardavimo laikotarpį ir kainų augimo tempo sulėtėjimą. Didžioji dalis būsto pardavėjų prisitaikė prie pasikeitusios situacijos rinkoje – kantriai laukė pirkėjų arba apskritai nutraukė pardavimo procesą, ir tik nedidelė dalis pardavėjų, ypač norinčių…
Visos naujienos