Butų kainų augimas didmiesčiuose tęsiasi, o sostinėje sudarytas įspūdingas sandoris
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų rugsėjį taip pat buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,8% (2021 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 19,4%).
2021 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.028 Eur (+42 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,0%, 0,9%, 0,6% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.414 Eur (+13 Eur/m²), 1.356 Eur (+12 Eur/m²), 912 Eur (+5 Eur/m²) ir 900 Eur (+8 Eur/m²).
Per metus (2021 metų spalio mėnesį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 22,0%, Kaune – 20,2%, Klaipėdoje – 18,0%, Šiauliuose – 19,3% ir Panevėžyje – 20,3%.
„Po rekordinio aktyvumo Lietuvos butų segmente šių metų viduryje, vasarą jau buvo fiksuojamas ramesnis laikotarpis ir įregistruotų butų sandorių skaičius šalyje sumažėjo nuo 3.900 šių metų gegužės mėnesį iki 3.000–3.200 šių metų rugpjūtį–rugsėjį. Naujausiais VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalį įregistruotų butų sandorių skaičius ūgtelėjo iki 3.500, kas rodo, kad būsto rinkos aktyvumas ir toliau išlieka aukštumose. Pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įsigyta po 3.000 butų, o 2020 metais – 2.750 butų.
Atitinkamai neblėstantis susidomėjimas butais ir toliau augina jų pardavimo kainas, tad šių metų spalio mėnesį taip pat fiksavome solidų kainų augimą šalies didmiesčiuose. Vilniuje, kuriame butų pardavimo kainos toliau šturmuoja naujas aukštumas, senos statybos butai per paskutinius dvylika mėnesių jau yra pabrangę 19,7%, o naujos statybos – 24,8%. Naujai sudaromi butų įsigijimo sandoriai ir juose fiksuojamos butų pardavimo kainos rodo, kaip staiga pasikeitė bendras butų kainų lygis šalyje, o atskirais atvejais net sunku patikėti sudaromais sandoriais. Pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį šalies sostinėje naujos statybos projekte įsigytas butas, už kurį sumokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų. Šio buto vieno kvadratinio metro kaina siekia apie 11.000 eurų. Tai tikrai išskirtinis sandoris, kadangi pastaruoju metu brangiausių parduotų butų vieno kvadratinio metro kaina tik itin retais atvejais viršijo 7.000 eurų. Todėl šalies būsto rinka toliau mus stebina ir tampa sudėtinga įvertinti, kur yra jos galimybių ribos“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2021 m. spalio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
„Ober-Haus“ užbaigė projekto „Beržų namai“ pardavimą
A. Juozapavičiaus gatvėje, Kaune, parduotas paskutinis butas projekte „Beržų namai“, kurio koncepcijos kūrimu ir sėkminga realizacija rūpinosi „Ober-Haus“. Visi butai jau turi gyventojus, o projekto įgyvendinimas tapo reikšmingu įvykiu sparčiai modernėjančiame Žemųjų Šančių rajone. Beveik 0,43 hektaro ploto sklype suprojektuoti du daugiabučiai, juose – 72 dviejų–trijų kambarių butai, kurių plotas siekia 45–63 kv. metrus. Projekte įrengta 41 vietų požeminė ir 32 vietų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės, dviračių saugyklos bei sandėliukai, uždaras kiemas. „Nuo pat pardavimo pradžios jautėme didelį pirkėjų susidomėjimą – to priežastis tiek išskirtinė jo lokacija, tiek kokybiškos statybos būstų trūkumas Kaune“, – sako Svajūnas Šarauskas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas. Namai iškilo augančiame ir savo veidą sparčiai keičiančiame Žemųjų Šančių rajone, ramioje ir žalioje A. Juozapavičiaus prospekto dalyje. „Beržų namai“ prisidėjo prie rajono plėtros – sutvarkyta aplinka, apželdintas ir aptvertas kiemas, įrengta vaikų žaidimo aikštelė. „Beržų namai“ ne tik papildė modernėjančio rajono kraštovaizdį, bet ir paskatino kitų būsto projektų plėtrą šioje miesto dalyje. „Projekto vieta padiktavo architektūrinius ir kokybinius reikalavimus. Buvo skirtas ypatingas dėmesys statybos medžiagų natūralumui ir kokybei. Todėl nors pagal projektą buvo numatyti A+ klasės daugiabučiai, tačiau atlikus sertifikavimą, pastatams suteikta dar aukštesnė A++ energinė klasė“, – sako S. Šarauskas. „Ober-Haus“ konsultavo formuojant projekto kainodarą, kuriant projekto…
2024 metais metinis butų kainų augimas – 3,6%, vidutinis metinis – 2,9%
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%. Vidutinis metinis butų kainų augimas 2024 metais (2024 metų sausį–gruodį, palyginti su 2023 metų sausiu–gruodžiu) sudarė 2,9%. 2024 metų gruodžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,6%, 0,7%, 0,1%, 0,5% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.646 (+14 Eur/m²), 1.819 (+12 Eur/m²), 1.719 Eur (+2 Eur/m²), 1.147 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.123 Eur (+4 Eur/m²). Per metus (2024 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2023 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,8%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 4,8%, Šiauliuose – 4,4% ir Panevėžyje – 3,9%. „2024 metais šalies būsto rinka pasižymėjo permainingomis nuotaikomis. Iki metų vidurio dar buvo fiksuojamas rinkos aktyvumo mažėjimas, o antrąjį pusmetį – jau atsigavimas. Tačiau bendras įregistruotų sandorių skaičius 2024 metais šalyje išliko beveik toks pats kaip ir 2023 metais. Tuo tarpu butų pardavimo kainos po truputį judėjo aukštyn ir per metus šalies didmiesčiuose jos ūgtelėjo 3,6%, t. y. kainų prieaugis buvo šiek tiek spartesnis…
Kaip parengti ir ko nepamiršti sudarant būsto nuomos sutartį?
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis – tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Tam naudojama nuomos sutartis. Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Toks modelis pavojingas abiem šalims – tiek nuomotojui dėl galimos žalos, nuompinigių nemokėjimo, tiek ir nuomininkui, netikėtai nutraukus nuomą, pasikeitus planams ar pan. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė. Nuomos sutarties šablonų galima rasti internete. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Tokiu atveju patartume naudotis teisininkų ar NT agentūrų, kurios parengs teisingą sutarties vertimą, pagalba. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai…
Visos naujienos