Baltijos šalių NT rinkos patiria įvairaus lygio sunkumus, bet tuo pačiu ir atveria galimybes aktyviausiems
2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Akivaizdu, kad tiek būsto pirkėjų, tiek verslo, tiek ir investuotojų nuotaikos pastebimai subjuro ir pasitikėjimas visa Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar labiau sumenko, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Nors bendros nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuotaikos visose šalyse yra panašios, tačiau globalių veiksnių (Ukrainos-Rusijos karas, aukštas infliacijos lygis, šoktelėjusi palūkanų norma) bendras poveikis šiek tiek skiriasi.
„Kadangi Latvijos ir jos sostinės nekilnojamojo turto rinka pastarąjį penkmetį nepasižymėjo itin sparčiu augimu, tad dabartinių iššūkių poveikis nėra toks apčiuopiamas kaip kitose šalyse“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus laikotarpio. Pasak R. Reginio, ypač rinkos sulėtėjimas juntamas Estijoje, kurios ekonomika po nedidelio nuosmukio 2022 metais, 2023 metais susitraukė net 3%. Ir skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Estijos ekonomikos atsigavimo neprognozuojama ir šiais metais. Tai lemia prastesnes nuotaikas ne tik šios šalies nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir atsiliepia bendriems gyventojų lūkesčiams, kurie išlieka vieni prasčiausių Europoje.
Tačiau nepaisant sudėtingesnio laikotarpio, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos sugebėjo išvengti blogiausio scenarijaus, kuris įprastai pasižymi apčiuopiamai mažėjančiomis nuomos ar pardavimo kainomis.
„Pakankamai stabili situacija darbo rinkoje, vėl pradėję augti realūs atlyginimai, sukauptos solidžios gyventojų santaupos ir žemas bendras įsiskolinimo lygis apsaugojo nekilnojamojo turto rinkos dalyvius nuo skubotų ar priverstinių sprendimų ir tuo pačiu nuo neigiamų kainų pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad per pastaruosius kelis metus pirkėjų pozicijos rinkoje reikšmingai sutvirtėjo ir dažnu atveju jau jie, o ne pardavėjai diktuoja savo sąlygas. Todėl sudėtingesnėje situacijoje išlieka tie pardavėjai, kuriems turimą turtą reikia realizuoti skubiau“, – teigia R. Reginis.
Analizuojant įvykusius būsto sandorius, matyti, kad nedidelė dalis potencialių pirkėjų sugeba pasinaudoti tokia situacija ir būstą įsigyja net šiek tiek žemesnėmis kainomis nei įprastai matome rinkoje. Panaši situacija stebima ir komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje investuotojų skaičius pastebimai susitraukė (ypač užsienio investuotojų), o komercinio nekilnojamojo turto pelningumo norma (yield) vien per 2023 metus ūgtelėjo apie 50–100 bazinių punktų.
Šių metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkos dalyvių taip pat nenuteikė didesniam optimizmui, kadangi pagrindiniai rinkos rodikliai išlieka pastarųjų kelių metų žemumose ir nekilnojamojo turto rinkai susigrąžinti rinkos dalyvių pasitikėjimą gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau. „Todėl akivaizdu, kad 2024 metais tiek pirmojo būsto pirkėjai, tiek stambesni investuotojai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje dar galės rasti patrauklių pasiūlymų. Svarbu tik nepraleisti šios galimybės, nes nekilnojamojo turto rinka nesustojo ir geriausių variantų ieškančių rinkoje tikrai netrūksta“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Plačiau skaitykite „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje 2024, apimančioje kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.
Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2024 (anglų kalba)
Naujienos
Visos naujienos
2024 metų naujos statybos butų rinka: parduota daugiau, o pastatyta mažiau
[caption id="attachment_66518" align="alignnone" width="1200"] Nuotr. „Juozapavičiaus 13“, UAB „Avadi“[/caption] 2024 metais didmiesčių naujos statybos butų rinkoje įvyko lūžis, kuomet po dvejus metus užsitęsusio nuopuolio pirminėje ir antrinėje butų rinkoje vėl pradėtas fiksuoti pardavimų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2023 metais, 2024 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 43% daugiau, Kaune – 40% daugiau, o Klaipėdoje – 44% daugiau butų. Per metus mažėjusios būsto paskolų palūkanų normos, stabilizavusiosios būsto pardavimo kainos ir įvairios plėtotojų pardavimo skatinimo strategijos į naujos statybos būsto rinką sugrąžino bent jau dalį delsusių pirkėjų, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Iš vienos pusės matome augantį būsto rinkos aktyvumą, o iš kitos pusės – pardavimui plėtojamų butų statybų apimtys kai kuriuose didmiesčiuose nukrito į istorines žemumas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Didžiausias plėtros kritimas užfiksuotas šalies sostinėje, kurioje per metus butų pastatyta net mažiau nei buvo prognozuota prieš metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 2.589 butus arba 47% mažiau nei 2023 metais. „Ir tai yra mažiausias rodiklis per pastaruosius 10 metų. 2022–2023 metais drastiškai sumažėjęs pirkėjų aktyvumas pirminėje rinkoje privertė didžiąją dalį plėtotojų sustabdyti savo investicijas arba sulėtinti plėtros tempus. Kadangi daugiabučių statybos dažniausiai trunka apie 1–2 metus, todėl 2024 metais ir fiksuojame…
„Ober-Haus“ užbaigė projekto „Beržų namai“ pardavimą
A. Juozapavičiaus gatvėje, Kaune, parduotas paskutinis butas projekte „Beržų namai“, kurio koncepcijos kūrimu ir sėkminga realizacija rūpinosi „Ober-Haus“. Visi butai jau turi gyventojus, o projekto įgyvendinimas tapo reikšmingu įvykiu sparčiai modernėjančiame Žemųjų Šančių rajone. Beveik 0,43 hektaro ploto sklype suprojektuoti du daugiabučiai, juose – 72 dviejų–trijų kambarių butai, kurių plotas siekia 45–63 kv. metrus. Projekte įrengta 41 vietų požeminė ir 32 vietų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės, dviračių saugyklos bei sandėliukai, uždaras kiemas. „Nuo pat pardavimo pradžios jautėme didelį pirkėjų susidomėjimą – to priežastis tiek išskirtinė jo lokacija, tiek kokybiškos statybos būstų trūkumas Kaune“, – sako Svajūnas Šarauskas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas. Namai iškilo augančiame ir savo veidą sparčiai keičiančiame Žemųjų Šančių rajone, ramioje ir žalioje A. Juozapavičiaus prospekto dalyje. „Beržų namai“ prisidėjo prie rajono plėtros – sutvarkyta aplinka, apželdintas ir aptvertas kiemas, įrengta vaikų žaidimo aikštelė. „Beržų namai“ ne tik papildė modernėjančio rajono kraštovaizdį, bet ir paskatino kitų būsto projektų plėtrą šioje miesto dalyje. „Projekto vieta padiktavo architektūrinius ir kokybinius reikalavimus. Buvo skirtas ypatingas dėmesys statybos medžiagų natūralumui ir kokybei. Todėl nors pagal projektą buvo numatyti A+ klasės daugiabučiai, tačiau atlikus sertifikavimą, pastatams suteikta dar aukštesnė A++ energinė klasė“, – sako S. Šarauskas. „Ober-Haus“ konsultavo formuojant projekto kainodarą, kuriant projekto…
2024 metais metinis butų kainų augimas – 3,6%, vidutinis metinis – 2,9%
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%. Vidutinis metinis butų kainų augimas 2024 metais (2024 metų sausį–gruodį, palyginti su 2023 metų sausiu–gruodžiu) sudarė 2,9%. 2024 metų gruodžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,6%, 0,7%, 0,1%, 0,5% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.646 (+14 Eur/m²), 1.819 (+12 Eur/m²), 1.719 Eur (+2 Eur/m²), 1.147 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.123 Eur (+4 Eur/m²). Per metus (2024 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2023 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,8%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 4,8%, Šiauliuose – 4,4% ir Panevėžyje – 3,9%. „2024 metais šalies būsto rinka pasižymėjo permainingomis nuotaikomis. Iki metų vidurio dar buvo fiksuojamas rinkos aktyvumo mažėjimas, o antrąjį pusmetį – jau atsigavimas. Tačiau bendras įregistruotų sandorių skaičius 2024 metais šalyje išliko beveik toks pats kaip ir 2023 metais. Tuo tarpu butų pardavimo kainos po truputį judėjo aukštyn ir per metus šalies didmiesčiuose jos ūgtelėjo 3,6%, t. y. kainų prieaugis buvo šiek tiek spartesnis…
Visos naujienos