Norintiems pirkti būstą pataria nelaukti

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ieškantiems būsto patarė nelaukti rinkos pokyčių nelaukti ir prie euro nesiderinti. Tokią nuomonę NT specialistas išsakė naujienų portalui delfi.lt .

„Žmogui, kuris ieško sau būsto, reikėtų kreipti mažiau dėmesio į prognozuojamus kainų kilimus ar kritimus. Prognozės yra nepatikimas dalykas, jos gali ir neišsipildyti. Visą laiką rinkoje ir pasaulyje gali atsirasti veiksnių, kurie visas prognozes pavers niekais, pavyzdžiui, kaip kad krizė Ukrainoje, kuri nulėmė nestabilią ekonominę situaciją rytų Europoje. Jeigu šiuo metu žmogus ieško būsto, jam nereikėtų kažko laukti ar bandyti spėti, kas bus po pusmečio, reikia tiesiog imti ir pirkti poreikius atitinkantį būsto“, – įsitikinęs S. Vagonis.

Jo teigimu, žmonių baimė dėl besikeičiančios valiutos nulėmė ir dabartinį NT rinkos atsigavimą, tačiau pagrindiniu to veiksniu jis įvardija geresnį lietuvių pragyvenimo lygį.

„Stipriausi NT rinkos atsigavimo veiksniai atsiranda dėl pagerėjusios ekonominės situacijos Lietuvoje. Mes kelis metus turėjome sunkią krizę, tad šiuo metu atsigauname. Žmonės geriau jaučiasi savo darbo vietose, džiaugiasi didesniais atlyginimas, tad tiek reali situacija, tiek jų lūkesčiai prisideda prie rinkos atsigavimo. Žinoma, prie to prisideda ir bankai, kurie pakankamai nesunkiai skolina pinigus kriterijus atitinkantiems žmonėms už mažas palūkanas“, – kodėl šiuo metu jaučiamas NT rinkos pagyvėjimas, pasakojo S. Vagonis.

Pokyčius pastebėsime tik po kelių metų

Anot jo, verta atkreipti dėmesį ir į kaimyninių šalių pavyzdžius. Statistika parodė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje kainos po euro įvedimo NT rinkoje nepakilo. Net atvirkščiai – buvo pastebėtas nedidelis rinkos sąstingis, susijęs ir su tuo, kad pirmieji žiemos mėnesiai rinkoje nėra labai aktyvūs. Estijoje kainos padidėjo tik antroje metų pusėje ir kitais metais, tačiau tai specialistas sieja su tuo, kad įsivedus eurą šalis tapo patraukli investicijoms, pagerėjo jos ekonominė situacija.

„Euras NT rinkai pradės daryti įtaką ne sausio pirmą dieną, o tada, kai jo įvedimo padariniai bus juntami Lietuvos ekonomikoje. Tam tikras kiekis žmonių gal ir tikisi, kad kainos ūgtelės, o kai kuriais atvejais gal net ir nukris, tačiau į eurą reikėtų žiūrėti ne kaip į techninį valiutos pasikeitimą, bet kaip į priemonę, kuri pakels šalies ekonomiką. Žinoma, tikėta, kad jei euru susijęs ekonomikos atsigavimas ar didesnis pagyvėjimas bus, automatiškai tai pajus ir NT rinka. Greito efekto euras tikrai neatneš, o koks jo poveikis rinkai bus po pusės metų ar metų, galima tik spėti“, – kaip keisis situacija Lietuvoje, pasakojo S. Vagonis.

 

Visą straipsnį rasite  http://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/euro-ivedimo-isvakares-ka-daryti-norintiems-imti-paskolas.d?id=65804736#ixzz3DToY5ds9

Naujienos

Visos naujienos
2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis
2024-03-21

2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%). 2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur. Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%. „Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis…

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais
2024-02-26

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms
2024-02-18

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Unique Properties“ gavo leidimą ir pradėjo Vilniaus senamiesčio K. Vanagėlio gatvėje vystomo projekto „Vilniaus Džiazas“ statybas. K. Vanagėlio g. 11 ir 18 vystomą kompleksą sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. Projekte bus įrengti butai su 4,5 m aukščio butų lubomis ir 4 m vitrininiais langais, pirmo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius ir prieigą prie sodo, o antrame ir trečiame aukštuose įrengti balkonai ir paskutiniame privačios terasos. Pasak „Unique Properties“ vadovo Gedimino Tursos, „Vilniaus Džiazas“ siekia atgaivinti sovietmečiu nepelnytai užmirštą Senamiesčio dalį ir atkurti jos ryšius su Rasomis. Komplekso teritorijoje numatyta ne tik atvira ir gyvybinga komercinė gatvelė šiaurės-pietų ašimi, bet ir naujos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams geležinkelio stoties link. „Gavusi statybų leidimą bendrovė sulaukė didelio interesantų susidomėjimo ir per porą savaičių pardavė dar kelis butus – šiuo metu „Vilniaus Džiazas“ pasirašyta apie 20 preliminarių sutarčių dėl butų ir parduotos kelios komercinės patalpos. Butų kvadratinio metro kaina projekte svyruoja tarp 5 ir 12 tūkst. eurų“, – pasakoja Sandra Grinkienė, „Ober-Haus“ NT projektų vadovė. Pasitikėjimą „Vilniaus Džiazas“ projektu demonstruoja ir finansų partneriai. „Statybos darbai pradedami nuosavomis ir tarpinio…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.