Vėl perkami butai dar nepastatytuose projektuose
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai stebi, kad būsto rinka 2011 metus pradėjo gerokai optimistiškesnėmis nuotaikomis ir geresniais lūkesčiais nei paskutinius trejus metus. Šiuo metu jau gana drąsiai galima teigti, kad rinkoje nebeliko kainų kritimo perspektyvų ir apokalipsinių prognozių: „Tą patvirtina ir didžiausių rinkos dalyvių elgsena: komerciniai šalies bankai vėl pradeda konkuruoti būsto paskolų portfeliu; nekilnojamojo turto plėtotojai atgaivina naujų projektų statybas“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Nepaisant besitaisančių rodiklių, signalizuojančių apie NT rinkos atsispyrimą nuo „dugno“, svaresnio ir rimtesnio atsigavimo galima tikėtis tik realiai pagerėjus ekonominei situacijai šalyje. Pasak S. Vagonio, ryškesnių teigiamų rinkos pokyčių ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose protinga būtų tikėtis ne anksčiau kaip antroje šių metų pusėje.
„Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad per 2011 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo gan simboliškai vos 0,4%. Neigiami pokyčiai per šį laikotarpį buvo užfiksuoti visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,2%, Kaune – 1,2%, Klaipėdoje – 0,1%, Šiauliuose – 0,7% ir Panevėžyje – 0,1%. Įvertinus kainų kitimo dydžius galima kalbėti apie tai, kad Lietuvos būsto rinkoje susiformavo jau pakankamai stabilus kainų „dugnas“, kurio statistiniams svyravimams įtakos turi sezoniškumas.
Tačiau bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 13% daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Tai ženkliai kuklesnis augimas, palyginus su 2010 m., kuomet I ketvirtį buvo sudaryta net trečdaliu daugiau būsto sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais. Tačiau pažymėtina, kad 2009 m. būsto sandorių skaičius buvo nukritęs į dar neregėtas žemumas, todėl 2010 m. santykinis augimas atrodė išties didelis. Jeigu 2009 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma beveik 350 namų ir 960 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 430 namų ir beveik 1.500 butų sandorių per mėnesį.
„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. pirmąjį ketvirtį, Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 8%, t. y. nuo 2.850 iki 2.600 butų. Šiuo metu 2007-2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti virš 1.200 butų, Kaune – apie 570 butų, Klaipėdoje – virš 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų. Anot S. Vagonio, nepaisant augančio būsto rinkos aktyvumo, anksčiau pastatytų butų realizacija nevyksta taip sparčiai, kaip to norėtų statytojai: „Vangų pardavimo procesą lemia tai, kad didžiausią dalį pasiūlos sudaro vis dar neišparduoti, prastais architektūriniais sprendimais pasižymintys, todėl mažiausiai patrauklūs, butai“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas pridurdamas, kad dažnu atveju daugiabutį namą stačiusios ir plėtojusios bendrovės yra bankrutavusios ar restruktūrizuojamos. Todėl likę neparduoti keli tūkstančiai butų yra daugiau „kiekybinė“, o ne „kokybinė“ rinkoje esančios pasiūlos išraiška.
Plėtotojai matydami patrauklesnio naujo būsto poreikį jau drąsiau imasi naujų projektų. Tiesa, didesnis plėtotojų aktyvumas pastebimas tik Vilniaus daugiabučių namų sektoriuje. Šiuo metu sostinėje statoma apie 16 daugiabučių namų projektų, kuriuose planuojama įrengti 1.100 butų. Be to šiais metais gali būti atnaujintos ar pradėtos dar apie 3-5 daugiabučių projektų statybos. „Atrodo, kad nuogąstavimai, jog pokrizinis pirkėjas jokiu būdu nebepirks nepastatyto būsto -nepasitvirtino. Šiuo metu pirkėjas dažniausiai tiesiog neturi perspektyvaus pasirinkimo ir yra priverstas rinktis iš pastatytuose projektuose esančių likučių (ne visada patrauklių) arba pirkti tinkamą variantą dar tik statomame name“, – kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ statistika rodo, kad iš dabar Vilniuje statomų 1.100 butų šiuo metu yra parduota ir rezervuota apie 30%.
Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.
Naujienos

Itin stipriai atrodančios būsto rinkos atsigavimas gali sulėtėti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,3% (2025 metų vasarį metinis augimas siekė 4,1%). 2025 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.680 Eur (+10 Eur/m²), 1.846 Eur (+24 Eur/m²), 1.172 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.149 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.752 Eur (-2 Eur/m²). Per metus (2025 metų kovo mėnesį, palyginti su 2024 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,3%, Kaune – 5,6%, Klaipėdoje – 5,4%, Šiauliuose – 6,5% ir Panevėžyje – 6,4%. „2025 metų pradžioje šalies būsto rinka rodo įspūdingus rezultatus. Po itin spartaus būsto sandorių augimo šių metų sausio ir vasario mėnesiais sandorių skaičiaus augimas tęsėsi ir kovo mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų kovą šalyje namų įsigyta 19% daugiau, o butų – 20% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. O pavyzdžiui, šalies sostinėje šių metų sausis, vasaris…

Būsto rinka atsibudo, tačiau spartesnio kainų augimo dar nematyti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1% (2025 metų sausį metinis augimas siekė 4,0%). 2025 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,1%, 0,8%, 0,8% ir 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.670 Eur (+7 Eur/m²), 1.822 Eur (+2 Eur/m²), 1.754 Eur (+13 Eur/m²), 1.168 Eur (+10 Eur/m²) ir 1.147 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2025 metų vasario mėnesį, palyginti su 2024 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,2%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 6,6% ir Panevėžyje – 6,7%. „Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metų pradžioje fiksuojamas spartus metinis būsto sandorių skaičiaus augimas. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų sausį šalyje įsigyta 40%, o šių metų vasarį – 39% daugiau butų nei tą patį mėnesį 2024 metais. Tik reikia atsiminti, kad 2024 metų pirmąjį pusmetį būsto rinkos aktyvumas dar buvo mažėjimo stadijoje ir įsigyto būsto skaičius tuo metu buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas, todėl žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam…

2024 metais Lietuvos investicinių sandorių rinka susitraukė 43%
2024 metais vyravusias bendras nuotaikas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje gan tiksliai apibūdina investicinių sandorių apimtys, kurios nukrito į 2014 metų lygį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 230 mln. eurų. Metinės investicijų apimtys yra net 43% mažesnės, palyginti su 2023 ar 2022 metais, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „2024 metais Lietuvoje buvo fiksuojami tik smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, o didesnės apimties įsigijimų nebuvo sudaryta. Pirmą kartą po ilgo laikotarpio didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iki 10 mln. eurų vertės sandoriai sudarė 40% visų investicijų Lietuvoje, o 10–30 mln. eurų vertės sandoriai – likusią dalį (60%). Daugiausiai investicijų sulaukė prekybinės paskirties objektai, o didžiausias investuotojų dėmesys – maisto prekių parduotuvėms Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 134 mln. eurų arba 58% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. 2024 metais šis segmentas pasižymėjo ne tik stambiausiais įsigijimais, bet ir didžiausiu sandorių skaičiumi. Pavyzdžiui, Estijos bendrovės „Eften Capital“ valdomas fondas Vilniaus šiaurinėje dalyje (šalia Molėtų pl.) įsigijo…